Mikalojaus Vilučio personalinė paroda “Kalbėjimas“
26 balandžio, 2010
Mikalojus Vilutis personalinė paroda “KALBĖJIMAS”. Gegužės 5 – 22 d. 2010 m. Parodos atidarymas trečiadienį, gegužės 5 d., 18 val.
Diskusija su autoriumi apie parodą – šeštadienį, gegužės 8 d. 13 val.
Mikalojus Vilutis kviečia ne į vaizdo, o į idėjų parodą
Trečiadienį, gegužės 5 d., 18 val. sostinės senamiestyje įsikūrusioje galerijoje “Actus magnus” bus atidaryta Mikalojaus Vilučio personalinė paroda “Kalbėjimas”. Mikalojus Vilutis – žinomas Lietuvos dailininkas, kurio meniniai pasiekimai grafikos srityje buvo įvertinti Nacionaline premija, šįkart savo kūrybos gerbėjus nustebins visiškai nauju amplua – kaip konceptualaus meno kūrėjas.
„Mikalojus Vilutis – ne tik vizualaus meno profesionalas, bet ir žodžio meistras (ką puikiai įrodė prieš keletą metų išleista jo autorinė knyga „Tortas“), tad naujausia paroda, kur dailininko dėmesio lauke atsiduria idėjos, – ypač intriguojantis žingsnis jo kūrybiniame kelyje”, – sako galerijos „Actus magnus“ direktorė Jolita Zykutė.
Pats parodos autorius teigia, jog jo nuomone konceptualusis menas ir dailė yra dvi skirtingos meno šakos, esančios priešinguose sąvokos ,,menas“ poliuose. Konceptualusis menas kuriamas protu, vaizduojamasis – jausmu. Konceptualaus meno kūriniai yra idėjos, dailės – vaizdai.
Parodoje „Kalbėjimas“ greta kitų kūrinių Mikalojus Vilutis eksponuos 2004 m. padarytą kopiją darbo, kuris buvo pirmąkart sukurtas 1954 m. Pristatydamas jį dailininkas sako: „Būdamas dešimties metų lankiau skulptūros būrelį Pionierių rūmuose. Nulipdžiau iš plastilino Buratiną, mėlynu švarku, geltonomis sagomis, žaliomis kelnėmis, oranžiniais batais. Raudona, juoda, geltona kepure. Tada pilko plastilino gabale padariau duobę ir įspraudžiau ten Buratiną. „Buratinas įkritęs į duobę“ – taip pavadinau savo darbą. Tik 2004 metais supratau, kad sukūriau konceptualaus meno kūrinį. Vaizdo nėra, bet yra idėja. Grožis, slypintis po pilku paviršiumi. Dažnas reiškinys gyvenime. Sielos grožis, kurio nesimato. Pasakodamas apie šį vaikystės lipdinį, Mikalojus Vilutis spėja – „Buratinas įkritęs į duobę“ – konceptualaus meno kūrinys, o tai leidžia galvoti, jog esu pirmasis konceptualaus meno kūrėjas Lietuvoje“. Nors galbūt ir pirmasis konceptualaus meno kūrėjas Lietuvoje, visgi parodos autorius prisipažįsta, kad yra tik pradedantysis menininkas šioje srityje.
Mikalojus Vilutis pristato parodą “Kalbėjimas” ir iš tiesų visus besidominčius konceptualiu ir vizualiu menu kviečia kalbėtis – šeštadienį, gegužės 8 d. 13 val.galerijoje “Actus magnus” vyks diskusiją su parodos autoriumi.
Galerija dirba: II – V 13 – 19 val., VI 12 – 17 val. arba iš anksto susitarus tel. 8 659 45 722
Ką apie parodą sako pats autorius?
Mikalojus Vilutis:
„Mano tiesos labai dažnai keitėsi, todėl kalbu tik savo nuomonę. Tiesų nebekalbu, nes pats jomis nebetikiu.
Konceptualusis menas ir dailė, mano galva, yra dvi skirtingos meno šakos, esančios priešinguose sąvokos ,,menas“ poliuose. Konceptualusis menas kuriamas protu, vaizduojamasis – jausmu. Konceptualaus meno kūriniai yra idėjos, dailės – vaizdai.
Konceptualusis menas dažnai aiškinamas kaip priemonė išreikšti. Artes serviles. Žodžiais pasakomų baigtinių idėjų kūryba. Idėja suprasta, šifras iššifruotas, menas pasibaigė. „Konceptualaus meno medžiaga yra kalba“, – sakė Henry Flynt. Pritarčiau Sol le Vitt, kuris siejo konceptualų meną su subjektyviomis idėjomis, bet ne idėjų iliustravimu. Kūryba laisvų, neaiškinamų žodžiais idėjų be pabaigos, sukeliančių neapibrėžtas aukščiausio lygmens proto reakcijas. Laisvas intelekto menas, pats sau tikslas. Idėja, kuri neturi siužeto. Sudaiktinta, nieko nereiškianti, mintis, niekada nesuvokiama iki galo sukelianti individualias elitines proto reakcijas. Menas – mintis. Marselio Dušampo (Marcel Duchamp). pisuaras, praradęs funkciją, įgijo hermetiškumą, žavią beprasmybę. Tapo elitiniu menu – Artes liberales. Tik grožis.
Esu pradedantysis konceptualaus meno kūrėjas. Mano konceptualius bandymus Mindaugas Navakas įvertino trejetu. Penkių vertinimo balų sistemoje. Esu dailininkas, todėl turiu pagrindo galvoti, kad apie dailę išmanau daugiau negu apie idėjų meną. Ko tikėtis ir ko ieškoti dailės kūriniuose aiškinau savo draugui Valentui. Mano draugas Valentas yra fizikas. Sėdi prie kompiuterio. Kai tik gali keliauja į miškus ir laukus, prie ežerų ir upių. Gėrisi gamta, uogauja, grybauja ir meškerioja. Padovanojau Valentui paveikslėlį, koks , mano galva, turėtų jam patikti – kalvota žemė, mėlynas dangus, per visą dangų juoda žuvis su saule ant pilvo, ant žuvies stovi žmogiukas. Gražus paveikslėlis. Mano draugas domisi kultūra, skaito straipsnius apie dailę, todėl ieško paveiksle tai, ko ten nėra ir neturi būti.
– Ką šitas paveikslas reiškia? – klausia jis manęs. – Kokios gilios mintys, tobulinančios pasaulį idėjos ir filosofijos slypi jame? Kokias globalines problemas tu čia sprendi? Ką tu šiuo vaizdu norėjai pasakyti?- Kai aš noriu ką nors pasakyti, sakau žodžius, bet nepaišau paveikslėlių, – tariau aš jam. – Tas kuris kalba, kad dailininkas tepdamas dažus ant drobės, nori ką tai pasakyti, sprendžia globalines problemas ir, tepdamas dažus ant drobės, gali jas išspręsti ir, kad tame yra jo kūrinio vertė, tai jis laiko tave kvailiu, arba pats yra kvailys. Kai tu rymai ant ežero kranto, ir matai nuostabų vaizdą – salas, žalią mišką, vandens skaidrumą, dangaus žydrynę, tu patiri nuostabias būsenas ir tau to užtenka ir tu neklausi “O ką visa tai reiškia ir kokios potekstės slypi po šio vaizdu?” Taip matyk ir paveikslą. Jeigu paveikslas nesukelia tau panašių būsenų, tai arba paveikslas nėra meno kūrinys, arba tu neturi juslės menui“.
Tokie mano supratimai.“
Apie darbą „Buratinas įkritęs į duobę“. Sukurtas 1954, pakartotas 2004 m.
„Būdamas dešimties metų lankiau skulptūros būrelį Pionierių rūmuose.
Nulipdžiau iš plastilino Buratiną, mėlynu švarku, geltonomis sagomis, žaliomis kelnėmis, oranžiniais batais. Raudona, juoda, geltona kepure. Pilko plastilino gabale padariau duobę ir įspraudžiau ten Buratiną. „Buratinas įkritęs į duobę“. Taip pavadinau kūrinį.
Tik 2004 metais supratau, kad sukūriau konceptualaus meno kūrinį. Vaizdo nėra, bet yra idėja. Grožis, slypintis po pilku paviršiumi. Dažnas reiškinys gyvenime. Sielos grožis, kurio nesimato.
„Buratinas įkritęs į duobę“– konceptualaus meno kūrinys, leidžiantis galvoti, kad esu pirmasis konceptualaus meno kūrėjas Lietuvoje.”
Nuotraukų autorė – Kristina Cibulskytė
Platesnė informacija tel. 8 659 45 722, actus.magnus@gmail.com
Galerija “Actus magnus” Pilies 36 – 44 (įėjimas iš kiemo), Vilnius
Galerija dirba: II – V 13 – 19 val., VI 12 – 17 val. arba iš anksto susitarus tel. 8 659 45 722
30 balandžio, 2010 at 6:35 pm
Pagal šį apibrėžimą konceptualiojo meno kūrėja galėčiau vadinti ir save, ir A. Šliogerį (vertindama jo “Bulvės metafiziką“).
4 gegužės, 2010 at 9:39 am
Dėkui už Jūsų nuomonę. Bus smagu Tamstą pamatyti šeštadienį, gegužės 8 d. 13 val. diskusijoje su parodos autoriumi apie konceptualų ir vizualų meną!